Šiandien pasidalinsime išties sudėtingu patyrimu. Todėl įspėju, kad toliau skaitykite tik tuo atveju, jeigu esate tam pasiruošę ir stiprių nervų bei širdies.
Mums jau ne kartą teko susidurti su energijomis, astraliniais parazitais, būtybėmis, kurios kėsinosi į fizinio kūno gyvybę, kūrybinę, seksualinę, gyvybinę energiją ir kt. Tačiau šį kartą patyrimas buvo toks intensyvus, kad net po kelių dienų procesavimo, bendravimo su aukštesnėmis jėgomis, Dvasiniais vedliais, Angelais teko pakeisti visą Visatos, pasaulio suvokimą.
Ši informacija taip sukrėtė, taip sujudino visus sluoksnius, kad teko peržiūrėti viską, ką laikėme amžina, neliečiama, ir tai tapo trapu, pažeidžiama.
Šiame patyrime buvo pasikėsinta į Sielos Gyvybę. Taip, Siela nėra apsaugota nuo mirties. Sielos energija gali būti panaudota. Tai daro Tamsos civilizacija, mums žinoma kaip Aguru.
Šioje civilizacijoje prisidaugino tiek būtybių, kad jos nebepajėgia išsimaitinti. Dalis jų tiesiog miršta iš bado, kol vykdo viršesniųjų nurodymus. Jų lengviausiai apdirbamas ir pasiekiamas maistas – žmonių Sielos.
Taip, jie minta ne mėsa, ne daržovėmis ar, pvz., seksualine energija kaip kokie inkubai, sukubai, o Sielomis. Skamba išties žiauriai. Taip ir yra.
Aguru tai yra efektyviausias, našiausias procesas gauti maisto – pagrobti Sielą ir ją paversti pašaru. Kaip Žmonija purškia laukus pesticidais, trąšomis, nes tai našiausias ir efektyviausias procesas išmaitinti fizinį kūną. Kaip daugelis žmonių valgo gyvūnus, taip Aguru būtybės valgo Sielas.
Nedvejokit nė akimirkos. Jiems galioja tie patys Visatos Dėsniai, tos pačios taisyklės. Tik jie pasirinko Tamsą, kur bėgti nuo atsakomybės, gyventi baimėje, kančioje, kovoti už kiekvieną oro gurkšnį (nežinau, ar jie kvėpuoja, bet metaforiškai kalbant) yra kasdienybė. Jie bijo. Jie bijo būti patraukti atsakomybėn už savo darbus, už savo veiksmus. Jie bijo to, nes tai tikriausiai reikš jų sunaikinimą, iškrovimą, ištrynimą.
Mums teko komunikuoti su šios civilizacijos atšaka, kuri pasirinko keisti savo būdą, įpročius ir nustoti Sielų medžioklę, maitintis kitais būdais (apie tai rašėme praeituose kontaktuose, visa tai galite rasti mūsų tinklaraštyje [https://upeta.lt](https://upeta.lt)) … Jų civilizacijoje vyko pilietinis karas, bet, deja, grupė, pasirinkusi balansuoti savo Karmą ir pamažu grįžti į šviesą, pralaimėjo.
Aguru liko Tamsos civilizacija. Nors ir vyko gelbėjimo operacijų, kur daug Sielų buvo išlaisvinta. Tačiau dar daugiau yra įkalintų ir jau mirusių.
Mes patys vis dar procesuojame šį patyrimą, tačiau mūsų angelai prašė aprašyti visa tai ir pasidalinti, kad žinutė būtų paskleista. Tam, kad Sielos išgirstų ir galėtų būti budresnės, labiau pasiruošusios save apsaugoti bei Žmonijos Sąmonė labiau suvoktų realią situaciją. Kas vyksta „užkulisiuose“, ko daugelis nemato, nežino „šešėliuose“, kas nutinka už atminties ribų.
Šiame įraše dalis informacijos perteikiama tiesiogiai iš patyrimo su šiomis būtybėmis, kita dalis perduota iš Angelų ir Dvasinių vedlių.
Taigi, kaip Aguru atlieka Sielų medžioklę Žemėje?
Mums parodė du pagrindinius būdus:
1. Fiziniam kūnui mirus, dauguma Sielų būna pasimetusios. Tuomet Aguru atstovai apsimeta dvasiniais vedliais, kažkuo šviesiu ir ateina įkalbėti Sielos sekti juos „į šviesą“, o iš tikrųjų veda į Sielos įkalinimą.
2. Astralinėse iliuzijose. Kai žmogus miega, Siela keliauja astrale. Jie spendžia iliuzijų spąstus, kad Siela nusileistų į žemiausius astralo sluoksnius, kur nei Angelai, nei Dvasiniai vedliai negali pasiekti be ypatingų aplinkybių. Ten atidaro, pavadinkim, „duris“, kurios tarytum iš niekur atsiranda ir Sielą įsiurbia kaip vakuumas. Tuomet Siela krenta… krenta į erdvę, kur jos praktiškai niekas nebegali pasiekti.
Abejais atvejais Sielą uždaro į narvą. Dydis daugmaž, kad galima sėdėti apsikabinus kelius. Turėkit omenyje, tai Sielai yra itin nepatogu ir nemalonu. Tai labai maža erdvė, kuri netrukus taps dar mažesnė. Šis narvas yra paruoštas individualiai kiekvienai Sielai ir tinka tik tai Sielai. Kitai Sielai jis netinka.
Šis narvas nugabenamas į jų stovyklą, kur prasideda žiauriausi dalykai, kuriuos iki šiol teko suvokti.
Toliau skaityti tik esant stiprių nervų.
Aguru būtybės atrodo keistų formų, pvz., iš šonkaulių išeina po 3 rankas, bet jos be sąnarių, kaip kokie makaronai su pirštais. Jų išvaizda netaisyklinga, šlykšti. Nors mes tikime, kad jie gali keisti pavidalą ar nors sukurti įtikinamą energetinę iliuziją, kad atrodytų priimtinai. Tačiau realybėje jų tikras pavidalas yra, labai švelniai tariant, nepatrauklus, atstumiantis.
Ta maža dėžė – narvas, kurioje Siela įkalinta, yra spaudžiamas ir dar mažinams. Iki daugmaž 30 cm x 30 cm dydžio. Siela iš esmės yra traiškoma. Ji negali išeiti iš dėžės. Nors Siela neturi fizinio kūno, tačiau tai neapsakomai, neįsivaizduojamai nepakeliamas skausmas. Tik tai tuo nesibaigia.
Tuomet su Siela daromi įvairūs eksperimentai. Jų tikriausiai yra daugiau, bet aprašysiu tai, ką vedlė Julija patyrė savo Siela.
Švirkštai sukišti į įvairias Sielos vietas ir prileido kažkokio skysčio, panašaus kaip praeitų kontaktų metu buvo aprašyta. Visa Siela užsipildė tuo skysčiu, išskyrus širdies centrą ir kankorėžinę liauką.
Aguru atstovai nepatenkinti, kad ne visa Siela užsipildė. Tai kažkokio proceso dalis, kad jie galėtų maitintis. Kol neužsipildo – tol negali valgyti.
Tada jie perėjo prie skausmo kėlimo procesų. Apvijo rankas ir kojas tokia keista virvele, energetiniu siūlu ir pradėjo galūnes traukti į visas skirtingas puses, o tuo pačiu metu spausti sielą į plokštumą kaip lapą. Iš visų pusių spaudimas ir traukimas. Tai neįsivaizduojamas skausmas. Tačiau Julija nepasidavė.
Pasidavimas, valios praradimas yra jų tikslas, nes tuomet jie daro, ką nori – maitinasi. Tai tarsi leidimas, kai Siela praranda valią, pulti į puotą.
Eidami šio tikslo link jie kelia skausmą. Su skysčiu jie bando pakeisti prigimtinę Sielos formą, bando pakeisti struktūrą, geometriją. To skysčio kitas tikslas yra, kad Siela neprisimintų ir viską pamirštų. Kiek supratome, Aguru yra svarbu, kad viskas liktų užmarštyje ir Siela negalėtų prisiminti jų naktinių nusikaltimų.
Kita procedūra buvo pjūvis. Jie paėmė tokį daiktą kaip dildė, tačiau milžinišką, ir atpjovė sielos dalį. Taip, atpjovė. Skausmo skalė čia jau seniai nebegalioja, tai viršija bet kokį skausmo suvokimą. Tačiau Julijos atpjauta dalis vėl susijungė į visumą. Tik jau šiek tiek ploniau ten, kur buvo įpjauta.
Taip tęsėsi iš viso 3 pjūviai. Jie labai stebėjosi, kad Siela vėl tapdavo vientisa po jų pjūvių. Tai buvo neįprasta.
Visą šį laiką Julijai teko iškęsti neapsakomo dydžio skausmą ir nepasiduoti. Kaip ji pasakojo, galvojo tik, kaip jos Sielai išlikti Laisvai. Taip buvo vienintelis jos tikslas, troškimas.
Kita procedūra buvo implantų įkišimas. Jie paruošė metalinį įrankį su keistomis atplaišomis ir kažkokiu implantu.
Julijos Siela visą šį laiką ieškojo būdų išlikti laisvai. Ji žinojo, kad įkišus implantą bus visko pabaiga. Galimybės daugiau nebus.
Tą akimirką Julijos Siela priėmė sprendimą, kurį priimti gali ne kiekviena, net pažengusi Siela Žemėje. Tam sprendimui turi būti aiškus ir brandus pasiruošimas, nes, kad priimtų tokį sprendimą, turi būti paleisti visi prisirišimai. Net prie fizinio kūno, prie artimųjų, mylimųjų. Jokie žemiški malonumai, turtai, net viskas, ką planeta geriausio gali pasiūlyti, turi nė vienos dvejonės nesukelti. Tam reikia gilios brandos ir prieš šį gylį aš kukliai nusilenkiu iš pagarbos, suvokdamas, kiek tai reikalavo iš Julijos. Aš tai rašau iš savo, kaip Julijos vyro, perspektyvos.
Julijos Sielos sprendimas buvo vienintelis, kurį ji galėjo priimti, kad išsaugotų savo laisvę.
Ji sukaupė visas likusias vidines jėgas, sukoncentravo visą energiją ir sprogo.
Sprogo kaip didžiausia įsivaizduojama žvaigždė, į mažiausias dalelytes, mažesnes už atomus.
Ji žinojo, kad tai vienintelis kelias išsilaisvinti. Tačiau to kaina – reikės susirinkti vėl į visumą iš mažiausių dalelyčių. Tai užtruks. Iš žmogiškos perspektyvos gal net ne vieną 100 metų. Tačiau tose plotmėse laikas teka kitaip.
Jai pavyko. Ji ištrūko ir išsilaisvino. Paskutinis jai matytas vaizdas iš Aguru buvo pasimetę ir lakstantys jos įkalintojai, bandantys suvokti, kas ką tik įvyko.
Julija tuomet prabudo fiziniame kūne. Tačiau skausmas buvo neapsakomas. Visą kūną skaudėjo, nors kankino Sielą. Visas kūnas buvo išsipūtęs nuo skysčių, nors skystį švirkštė į Sielą. Sąnariai, sausgyslės, raumenys – visur skausmas. O viduje gilus nepasitenkinimas, neviltis, noras verkti, pykti, gilus gilus nepasitenkinimas ir sudirgimas. Tačiau kodėl visa tai – tuomet Julija dar nežinojo.
Aguru skystis veikė. Julija neturėjo jokios atminties apie šį patyrimą, tik aiškiai žinojo, kad kažkas įvyko labai sudėtingo, žiauraus ir jos Siela buvo giliai paliesta.
Tačiau dar net mums nežinant situacijos, Dvasiniai vedliai siuntė nuorodas ir sakė, ką turiu padaryti. Tai ir dariau. Trumpai tariant, visa tai atlikus, staiga, akimirksniu užplūdo Juliją visi nakties prisiminimai. Tai, ko buvo norima Aguru, kad liktų užmarštyje, nes jie gali veikti laisvai, kol niekas nemato ir nežino. Tai turi liautis jau dabar.
Po visų procedūrų vienu akimirksniu Julijai pradėjo plūsti prisiminimai. Ji stovėjo pasimetusi, šoko būsenoje. To dar nesu matęs. Turėkite omenyje, kad Julija yra prisiminusi virš 500 savo praeitų gyvenimų, kur įvairūs Žmonijos žiaurumai kaip deginimai ant laužo, žudymai, kankinimai Jai yra ne fantastika, o prisiminimai. Tačiau ji vis tiek stovėjo nustėrusi nuo šio prisiminimo vaizdinių.
Tai medžioklė. Medžioklė ne šiaip kažko, o skaniausio maisto Jiems – žmonių Sielų.
Dvasiniai vedliai tai patvirtino ir jie aiškiai pasakė, kad taip vyksta. Ir tai vyksta ne pirmus metus, o jau labai seniai.
Daug Sielų yra pas Aguru. Jų populiacija milžiniška, kad net nesugeba jos išmaitinti. Jiems tai išgyvenimo klausimas.
Toliau aprašysiu patyrimo tyrinėjimus, vedlių nuorodas, paaiškinimus.
Julija sugrįžo į Sielos prisiminimus ir matė… Kaip atrodo tos bazės, tie narvai, tie laukai… Aguru planeta tarsi mirusi. Ten neauga nei medis, nei gėlė, nei krūmas, niekas. Net kalno nėra. Tiesiog tušti laukai (gamtos prasme). Vietoj įprasto kraštovaizdžio ten yra bazės ir paruošti narvai… Sielų dėžės. Ištisi plotai, neįsivaizduojami kiekiai, kaip nuo horizonto iki horizonto besidriekianti plantacija… visi narvai sudėti ir su visomis Sielomis eksperimentuojama.
Maža dalis Sielų dar kovoja, dar neprarado vilties ir savo valios. Julija matė, kaip skystis tų Sielų nepasiekė kankorėžinės liaukos, širdies centro ir net sakralinės čakros. Tačiau jos tik tiek ir gali. Laukti ir tikėtis, nes pačios išsilaisvinti dėl prisirišimų negali. Tai ypatingai žiauru. Tai nuosprendis kentėti nežinomą kiekį laiko, gal 100 metų, gal 1000 metų, o gal sugalvos eigoje pakeisti jų Sielos prigimtinę formą taip stipriai, kad net pati Siela savęs nebeatpažins. Tai žiauriau nei žiauru. Ten Siela ne Laisva, o eksperimento dalis, be jokios galios ar pasirinkimo. Patyrimas – kančia ir skausmas tokio lygio, apie kurį praktiškai niekas nesuvokia.
Atmosfera tokia, kad atrodo, jog kiekvienas atomas Aguru erdvėje yra persmelktas skausmo, rėkimo, klyksmų, kančios. Tik tai nėra, kaip žmogaus protas įsivaizduoja, tai nėra balsu rėkiamas garsas, tai yra Sielos kančios vibracija, tiesiog tvyranti ore. To tiesiog neįmanoma nusakyti žodžiais.
Taigi, Siela gali būti kažkieno maistas. Julija matė tuščias dėžes, kuriose likę tik kaip juoda pluta, kaip kiautas. Sunku tai nupasakoti žodžiais, nes žmonės neturi tokiems dalykams žodžių. Sielų jau nebėra, o tos dėžės tiesiog paliktos, nes jos individualios.
Kas nutinka žmogaus kūnui, kai Siela įkalinama ir tampa maistu?
Geriausiu atveju mirtis. Tačiau, deja, tai nutinka ne visuomet. Taip nutinka dažniausiai, jeigu Siela yra ypatingai aukštų vibracijų, nes tokį kūną išlaikyti gyvybingą reikia labai daug energetinių resursų ir turi būti atitinkama Sielos vibracija.
O kai Siela yra įkalinta, jos kūnas lieka laisvas. Taip, kūnas dar gyvas, bet laisvas, kaip kiautas. Tuomet į jį gali įsikūnyti Aguru būtybė. Šie kūnai ne visuomet gyvena ilgai, kartais tiesiog neatlaiko proceso, o kartais nugyvena visą pilną gyvenimą.
Ką Aguru veikia žmonių kūnuose? Kelia chaosą, skatina mažinti vibracijas, daro eksperimentus ir t. t. Viso to tikslas toks pats – Žemės užvaldymas. Kuo žemesnė Žmonijos vibracija, tuo jiems paprasčiau vykdyti savo veiklas. Todėl gali, pvz., skatinti toksiškų trąšų legalizavimą ir pan. Čia jau galite leisti savo fantazijai pasireikšti, ką Sielas valgančios civilizacijos atstovas, norintis užvaldyti visą planetą, gali veikti. Tikrai nemedituoti kalnuose.
Kaip apsisaugoti nuo viso to? SĄMONINGUMAS.
Vibracinio dažnio kėlimas. Nieko nėra svarbiau už tai. Kuo sąmonė labiau išsigryninusi, tuo sudėtingiau jai daryti įtaką, apgauti ir pagrobti.
Jei Siela renkasi svaigintis, nesvarbu kokiu tikslu, gali būti net dvasingumo tikslais. Tuomet paprasčiau tokią sąmonę apgauti, įvilioti ir… Pavyzdžiui, pastoviai rūkant suktines, rape, geriant ayahuaską ir t. t. Jau anksčiau teko patirti, kaip žemėje esantys Šamanai, prisidengdami pagalba, transformacija, suvokimais, lyg niekur nieko bando subtiliai užverbuoti ir patraukti Sielą kelių gyvenimų vergystei… Tačiau šį kartą tema eina ne apie kelis gyvenimus, o tiesiog tapimą patiekalu. Skalė ir pasekmės padidėjo. Todėl svarbu išlikti švarios sąmonės.
Dar yra kontraktinis metodas. Tačiau, vėlgi, juo galima pasinaudoti tik sąmonei pakankamai atsivėrus. Tuomet galima sudaryti kontraktą su dvasiniais vedliais, kad jie ateis palydėti po fizinio kūno mirties ir ištars raktinius žodžius, frazes, atliks specialius žingsnius ir kt., ką tik Jūs ir Jie žinos. O apsimetėliai to nežinos.
Yra daugiau būdų, apie kuriuos mes jau ne vienerius metus tiek kalbame, tiek rašome savo įrašuose. Tiesiog paskaitykite senus įrašus, praeitas komunikacijas su nežemiškomis civilizacijomis, ten daug nuorodų yra. Pakankamai, kad visą gyvenimą integruotumėte ir mokytumėtės.
Taigi, natūraliai kyla klausimas. Kodėl Julija turėjo tokią patirtį? Kodėl jos Sielą naktį išplėšė iš fizinio kūno ir įkalino?
Būtent šį klausimą mes tyrinėjame ir kaskart ateina daugiau suvokimų ir informacijos.
Žinome, kad tam turėjo įtakos energetinis išsekimas, bet tai nebuvo vienintelis faktorius.
Žinome, kad Aguru trokšta aukštų vibracijų Sielų, nes tai jiems yra „kokybiškesnis“ maistas, nors ir žymiai sunkiau tokias Sielas „paversti maistu“.
Žinome, kad jie taikosi į sąmoningas Sielas, nes jos kelia Žmonijos vibracijas ir taip trukdo jiems maitintis bei galutinai užimti visą Žemę.
Jau žinome, kad Julijos Siela ėjo sąmoningai per šį patyrimą, kad galėtų tai įgarsinti žmonijai ir tiems, kurie mato daugiau, jaučia stipriau ir yra pasiruošę priimti šią informaciją ne kaip fantastinį filmo scenarijų, o kaip gyvą patyrimą, kaip įspėjimą būti budriems, kaip suvokimą ir aiškumą kas ir kokiais būdais vyksta užkuliusiuose.
Ir žinome, kad mums abiem tai buvo ypatingai giliai paliečianti patirtis, kuri privertė pakeisti visą Pasaulio suvokimą. Mes tame įžvelgėme augimo ir sąmonės skleidimosi galimybę. Tačiau tai nebuvo lengva.
Taigi, šešėliuose tūno ir ieško neatidžių, dėmesį sutelkusių ne į vidų, o į išorę, miegančių, nesąmoningų Sielų, kurias tiesiog medžioja. Taip, ieško ir sąmoningų, bet tai daug daugiau dėmesio, laiko ir energijos resusrų reikalaujantis procesas. O Aguru populiacija nori maitintis…
Žmonija tapo maistu kitai civilizacijai. Kol Žmonija nenubus ir nepamatys to pati, kol sąmonė nepakils… Tol tai tęsis, nes gynyba prieš tai negali vykti, kol net nemato, kas ir kur tai daro. O galiausiai vibracijoms pakilus pakankamai aukštai ir gynybai nebus tikslo, nes Aguru tai bus per daug aukšta vibracija, kad būtų verta tęsti šią medžioklę.
Todėl sąmoningumas yra vienintelė išeitis praeiti šią sudėtingą Žemės mokyklą saugiai. Ėjimas gilyn į savo vidų, dvasinis atsivėrimas yra vienintelis kelias ne tik išlikti saugiam, bet ir amžinam. Alternatyva – tapti dar vienu patiekalu Aguru lėkštėje.
Šia patirtimi dalinamės mūsų Angelas paprašius, nes patys galvojome, kad tai per daug sudėtinga patirtis daugelio sąmonei. Tačiau mums pasakė, kad tuo būtina dalintis, jog ir kiti pamatytų bei turėtų galimybę busti, suvokti realią pasaulio, Žmonijos situaciją. Tai gali būti paskatinimas ir kuras atverti sąmonę.
Ką darysite Jūs su šia informacija, yra Jūsų pačių atsakomybė. Mes tik pasidalinome keliomis akimirkomis iš savo gyvenimo.
Linkime Jums saugių kelionių astraliniuose lygmenyse. Prašykite savo Angelų sargų apsaugos, palaikymo ne tik dienos metu, bet ir astralinėse kelionėse. Likite Laisvi ir Mylintys.
Visą Sielos kelionę, kankinimą patyrė vedlė Julija. Man buvo tik duoti nurodymai, kaip padėti jai prisiminti. Vėliau viską integravome ir procesavome, komunikavome su aukštesnėmis jėgomis. Dabar visa tai aprašau ir perteikiu Jums kaip liudytojas – vedlys Martynas. Linkime niekam to daugiau nepatirti ir kad tai liktų tik dar vienu perskaitytu įrašu tinklaraštyje.
Su meile ir šviesa,
Vedliai Julija ir Martynas
