Prieš šį kontaktą buvo dar keletas komunikacijų su šia Šviesos Civilizacija, kurią pradėjome vadinti Mėlynaisiais drugeliais. Tačiau tai buvo trumpi ir labiau asmeniniai kontaktai, nei svarbi, aktuali informacija visiems kaip šį kartą.
Ši komunikacija prasidėjo visiškai netikėtai, staiga ir ištikrųjų itin nepatogiai įsitaisius foteluose. Kontakto metu buvo komunikuojama daug greičiau nei įprastai. Tikriausiai dėl energetinių resursų ir laiko situacijos. Nepaisant to, buvo perduotos aiškios nuorodos ir suteiktas vedimas tiem, kurie kyla vibraciškai ir žengia į naują gyvenimą, realybę.
Kaip visuomet, aprašiau šį kontaktą išlaikant kiek įmanoma daugiau tikslumo. Todėl kartais mintys, žodžiai gali atrodyti padriki. Turėkite omenyje, kad komunikacija vyksta telepatiškai, akimirksiu, išversti tai į garsus, žodžius užtrunka ir reikalauja itin didelio kiekio energijos. Turint tai omenyje, dažnu atveju atsisakome rišlumo, gramatikos, manierų vardan informacijos, esmės perdavimo.
Kontakte dalyvauja: J: Julija; M: Martynas; A: Akadona; S: Sarayu; Mėlynieji drugeliai; Abahelis.
Kontaktas prasidėjo, kai Julija buvo atsipalaidavusi ir akimirksniu pasirodė Akadona su Abaheliu.
*Kontakto pradžia*
J: Oi! Akadona! Ji staiga atėjo.
Ji rodo pirštu į žvaigždę…
M: Kokią žvaigždę?
J: Nežinau.
M: Ar tai Betelgeizė?
J: Nesu tikra, bet gali būti.
M: Aš tiesiog klausiu ar tai betelgeizė ar ne. Aš nežinau
J: Manau taip, labai ryški. Ir matosi kaip spindulys eina nuo jos kaip takas.
M: Į kur?
J: Į jos pirštą. Į ten kur jinai rodo, iki pat žvaigždės.
Ji ne viena, ji su Abaheliu.
Ji kažkur nori nukreipti mano dėmėsį.
M: Kažkur?
J: Taip, į tą žvaigždę.
M: Ką ji nori, kad tu ten pamatytum?
A: Neužgožk savo šviesos. Matai kaip ta žvaigždė spindi? Ji po savęs palieka taką. Tai yra išmintis.
M: Ar ta žvaigždė tavo namai?
J: Ne, bet ji kažkokia man labai artima.
M: Kokia ji?
J: Artima.
Tik jinai labai toli, bet jausmas toks, kad aš galiu ten akimirksniu atsidurti, jeigu tik tai panorėsiu.
A: Tu dar nepabaigei užduoties.
M: Su ta žvaigžde?
J: Ne. Ta žvaigždė buvo kaip ženklas, patvirtinantis man, kad aš turiu šviesti, nešti išmintį ir žinias. Turiu padėti kitiems, tai yra tai ką aš palieku po savęs, kad kiti galėtų tai gerti.
M: O kokią užduotį dar turi atlikti?
A: Dar nepriėjai iki kosminio tako tikslo.
M: Turi bėgti tuo kosminiu taku?
J: Aš dabar bėgu tuo kosminiu taku. Aš jį matau.
M: Ar tas takas veda į Betelgeizę?
J: Jis veda į kažkokią šviesą, į Šaltinį.
M: Kaip jautiesi bėgdama šiuo taku?
J: Šalta.
M: O viduje?
J: Ramu. Vėl matau tą taką. Ir iš viršaus matau, ir savo kūną matau. Aš esu aukštesnė ir mano galūnės ilgesnės. Išraiškingos tokios kūno formos. Veidas toks pailgas. Labai ilgi plauki. Kojos tokios ilgos, lieknos. Aš vėl tarsi bėgu. Ir šį kartą tas takas yra kaip ledas.
Aš matau, kad jisai šviečia, bet jame atsispindi dangaus kūnai, tarsi kitos planetos, žvaigždės. Aš juo bėgu ir apačioje kaip per stiklą matau. Reiškia mano žingsniai yra ant tiek greiti, kad aš galiu tiesiog matyti kaip aš prabėgu dangaus kūnus. Labai keistas jausmas. Vėl tas pats kosminis dušas.
Dabar akimirką sustojau. Greit nuplovė ir perrengė kažkokiu kostiumo. Toks labai aptrauktas, toks keistas. Aptraukė visą kūną, plaukus, net ir nosį. Palieka tik tokias skylutes šnervėms kvėpuoti. Akys irgi neaptrauktos, o visa kita ir lūpos, ir burna viskas yra aptraukta.
M: Kam tas kostiumas?
J: Aa, taip kūnas nepatiria tokio nesusilygiavimo. Ta prasme čia naujas kažkoks radinys man, kad aš galėčiau bėgti greičiau. Dar duoda tokius akinius ir vamzdelius į nosį, kad eitų deguonis, nes čia deguonies nėra.
M: Tau reikia deguonies?
J: Taip.
M: Kodėl tau kaip sielai reikia deguonies?
J: Nes aš čia persikėliau tarsi su dalimi kūno ir čia patyrimas ir iš fizinio kūno perspektyvos. Aš suprantu, kad man ten reikalingas deguonis.
M: Ir dabar toliau bėgi?
J: Taip.
Per tuos vamzdelius ne oras eina. Sunku paaiškint. Viena dalis tai tarsi oras, kuris palaiko kūno gyvybines funkcijas, o kita dalis yra tarsi maistas kažkoks. Bet jis ne kaip maistas, o kaip kosminis kokteilis, kuris suteikia jėgu.
M: Kad galėtum bėgti greičiau.
J: Taip ir ten jis baltas. Toks skaidrus skystis. O jame tokios mažos dalelytės, kaip granulės, kruopelytės, aukso spalvos. Tokios nevisai aukso, tokios žėrinčios. Tokios kaip dulkės auksinės.
Man taip per nosį įeina ir galiu matyti kaip venomis teka. Ir net gi matau kaip mano visa sistema, organai pradeda judėti greičiau. Tarsi energizuota viskas.
Ir tada aš matau, kad mano žingsniai yra spartesni, mano kūnas labiau apsaugotas.
Ir taip įdomiai, tame tunelyje aš matau tokias duris. Tarsi kelio pabaiga.
M: Ar tai tas pats skydas, kurio anksčiau negalėjai praeit?
J: Taip. Aš dabar matau tokias metalines tamsias duris. Oiii kokios šaltos ledinės. Jos tokios keistos, ne tokios kaip durys, jos be rankenos.
M: Kaip jas atidarei?
J: Pirštu paliečiau. Tiesiog pirštas kaip raktas.
Su roduomuoju pirštu ant kurio aš matau žiedą.
Dabar aš žiedą matau ant dešinės rankos. Nors jį gavau ant kairės.
Ir aš dabar įkišau pirštą. Ir ten tokia ne kaip skylutė, o reikia jausti kur įkišti ir pasidaro forma pagal mano pirštą ir aš tada pasuku. O tada durys tiesiog pranyksta.
Erdvė.
M: Kas už tų durų?
J: Keistas jausmas….. tarsi būčiau kaip…
Na tarsi iš žmogiškos perspektyvos būtų kaip Rojus.
Čia taip… Daug šviesos. Labai žalia. Viskas atrodo prižiūrėta, pieva, gėlės.
Matau daug kitų būtybių, sielų matau.
Mėlynuosius drugelius matau pievoje. Ir jie sudaro tokią figūrą kaip rodyklę. Jie rodo man, kad turiu judėti tiesiai, ten kaip į kalną, eina toks takas. Ir jisai truputėlį sukasi. Taip tarsi nevisai taip, o jis kaip į viršų, o aš negaliu matyti viršaus, tarsi debesys užstoja. Jis tarsi įeina į debesis, o debesys plaukia. Aš nežinau kas ten toliau. O ta rodyklė rodo man eiti tuo taku.
Už medžio, už tokio tvirto ąžuolo aš pradedu eiti tvirtai taku. Aš dabar matau, kad nebeturiu to skafandro. Kai praėjau pro tas duris – nebėra, nebeliko to skafandro.
Aš save dabar matau su tokia lengva, tokia plonyte kaip šilkine suknele. Ilgais, garbanotais plaukais. Tokia visiškai lengvai ir basa aš einu tuo taku. Tačiau aš nejaučiu pagrindo po kojom. Tarsi aš žengčiau ir būtų kaip tuščia erdvė. Na supranti kaip…
M: Taip.
J: Bet aš niekur nekrentu, aš galiu slysti, eiti, tuo paviršium. Čia labiau slysti negu eiti. Ir aš galiu kilti, tarsi besvorė esu.
OIII!
M: Kas nutiko?
J: Mano kūnas visas kaip…. Aš neturiu kūno. Aš…..
Aš matau, kad….
Kiaurai… kiaurai save matau. Kaip per stiklą žiūrėčiau.
M: Tai Tavo astralinis kūnas.
J: Taip. Aš už tų durų palikau fizinio kūno dalis. Ohh šalta kaip.
Man dėl to sakė… Aš negalėjau praeiti tol, kol aš nepalikau savo…. Su kūnu liko kažkokie prisirišimai.
Mane pradeda supti spirale į viršų.
M: Į tą kalną?
J: Taip, į tą taką pro debesis. Tiršti labai debesys, kaip rūkas. Aš tik matau debesis, nieko daugiau. Kylu į viršų spirale taip, kad net galva svaigsta. Aš tiesiog kylu.
Debesys tai tirštėja, tai sklaidosi, bet nieko nematau, tik debesis ir taip šalta atrodo.
Dabar matau pro vieną debesį kylant, jis labai plonas toks sluoksnis ir iš kitos aš pusės matau, kad su manim kartu visas pulkas mėlynųjų drugelių. Jie kartu kyla į viršų.
Dabar aš jau nebespirale, o kylu tarsi kosminiu liftu.
Aš jau vietoje.
Mane pasitinka kažkoks kosminis žynys. Aš nežinau kas jis. Ilga barzda balta. Man šalta.
M: Ar tai Sarayu?
J: Gali būti, bet aš jo neatpažįstu. Jis kažkokios kitokios formos, energetinės struktūros. Labai panašu, labai artima.
Taip, tai Sarayu.
M: Ar žinai ko ten atėjai?
J: Dar ne.
Sarayu: Dar turėsi sugrįžti. Šaunuolė, kad taip toli nuėjai. Aš tikėjau, kad tu pakilsi iki šio taško.
Tai nėra galutinis kelionės tikslas. Tačiau tai yra taip toli, kaip mes nesitikėjome, kad tu galėsi taip greitai pasiekti.
Mes manėme, kad tai užtruks apie pusė metų iki metų.
Džiaugiamės, kad esi čia. Tavęs lauks kita užduotis.
Vyksta karas. Žemėje vyksta daug karų. Žmonės patys save naikinai. Sunkūs metai laukia žmonijos.
M: Šie ar sekantys?
J: Jie neįvardijo konkrečiai, kad tai yra vieni ar du metai. Dabar prasidėjo sunkūs metai. Kiek tai truks priklauso nuo žmonių sąmonės.
Sarayu: Žmonės vieni kitus žudo, naikina. Karas, daug kraujo… Kraujo upės.
J: ooo….. kaip šalta.
Kažką sako man…
S: Įsidėmėk. Tu gali bent jau dalį pakeisti to. Tu gali….
J: Aš nesuprantu ką aš galiu.. Ką pakeist..
S: Tu suprasi. Tikėk. Daryk tai ką darai. Tu tai žinai. Tu jau tam kelyje.
J: Ką aš turiu daryti…
S: Dar labiau atsiverk. Ateis tie, kuriems reikės pokyčio. Jie pakeis kitus ir tie kiti pakeis sekančius.
Kaip tinklas energetinis, kuris dabar yra mezgamas. Gėrio ir šviesos tinklas. Susijunk su tais, kurie skeidžia gėrį. Palaikykite vieni kitus, padėkite vieni kitiems. Puoselėkit meilę, šviesą, dėkingumą. Visama kame matykite gėrį. Nesifokusuokit į negatyvius dalykus, bet ir nesitaikykit su jais. Nesitaikykit su nei vienu negatyviu dalyku. Kirskit bet kokį negatyvą ir toliau eikit savo šviesos keliu.
Nenutekinkit dėmesio tam kas yra nereikšminga. Kirskit ir kilkit. Išlikit savo ašyje, savo centre.
Daug kraujo, daug mirčių vien dėl baimių. Dėl to, kad žmonėms nukris vibracijos, jie įsibaimins, jie bijos mirties ir mirtis juos susiras. Jų kūnai neatlaikys, kai kuriems net karo nereikės. Valymas vyksta. Dabar prasidėjo ir jau vyksta valymas.
Kovas artėja. Kovo 23d. Kitas etapas prasideda.
M: Koks etapas?
S: Sekantis perėjimo etapas. Visi, kurie turėjo pasirinkti jau pasirinko. Nėra laiko blaškytis, nėra laiko rinktis. Jau sprendimai padaryti. Atgal nesigrežiama. Mirtis ir gimtis. Viskas nuspręsta. Sprendimai padaryti.
Juokiasi tie, kurie netiki. Nereikia su jais lygiuotis. Jie sprendimą savo jau padarė. Jie neverti nei dėmesio, nei laiko. Fokusuokitės į tuos, kurie kyla ir eina kartu.
Ne tavo darbas keisti tikėjimą netikinčiųjų atžvilgiu. Jie savo sprendimą padarė.
M: Ar yra ką tau gali patarti, kas padėtų tau dar sklandžiau atsiverti, kilti vibraciškai?
J: Knygą reikia rašyt. Reikia knygą rašyt.
M: Apie ką?
J: Apie tai ką žinau.
M: Ar yra konkreti tema?
J: Išminties knyga. Viskas kas yra mano viduje. Viskas kas liejasi laisvai ir prašo būti pastebėta.
S: Laikas tau. Jau greitai. Jau greitai. Ruduo. Kai mintys nurimsta. Ruduo. Kai gamta aprimsta.
M: Ar yra ką mums reikia pasiruošti?
S: Tyra siela, atvira širdis. Viskas ko Jums reikia. Tik tiek. Visa kita savaime išsispręs. Jau sprendžiasi. Per daug resursų tam.
J: Sarayu…
M: Ar yra dar kažkokia žinutė, kurią norėtų perduoti Žmonijai per mūsų kanalą?
J: Temsta debesys, tiesiog prašo grįžt.
Tolstu.
Aplink tamsu. Tunelis.
M: Prisimink, tau sakė išlikti visiškai ramiai ir viskas bus gerai. Tu esi saugi.
Tu esi visiškai saugi.
J: Pieva. Guliu pievoje.
M: Guli pievoje?
J: Išlindau iš to tunelio.
M: Ką veiki pievoje?
J: Dabar žiūriu į dangų, į debesis.
M: Gražu?
J: Taip.
M: Patinka?
J: Taip.
M: Pasimėgauk.
J: Kaip filmą suktų atgal. Vėl kostiumą užmovė, vėl pro duris.
Mėlynieji drugeliai: Atkarpą šitą turi sugrįžti, negali čia pasilikti.
J: Vėl bėgu atgal, kita kryptimi. Atgal bėgu.
M: Link savo fizinio kūno?
J: Taip.
M: Vis dar bėgi?
J: Ne. Atsisveikinau su Akadona.
M: Kaip jai sekasi? Viskas gerai?
J: Sakė mokosi, daug mokosi. Kiekvieną naktį. Dėl to aš ir nepailsiu.
M: O Elajaus nematei?
J: Sakė jam viskas gerai, mokosi.
M: Tai kodėl aš pailsiu?
J: Sakė, kad tavo mokslai dar netokie intensyvūs, bet tu sparčiai kyli. Jie labai džiaugiasi.
Abahelis irgi atsisveikino. Niekada šiaip neatsisveikina. Dabar abu atsisveikino.
Uuhhhhh
*Kontakto pabaiga*
M: Sugrįžai jau?
J: Taip.
M: Kuo tu vardu?
J: *Julija akimirką sustojo, susimąstė ir tada pradėjo juoktis*
M: Dabar jau sugrįžai?
J: Taip.
M: Nori gal įsitaisyti iš šitos nepatogios pozicijos į normalią?
J: Mano kūnas labai nutirpo…
Jeigu palietė šis įrašas, pasidalink šia žinute ir su tau artimais žmonėmis. Taip irgi deklaruoji Visatai kokią realybę, kokį gyvenimą renkiesi. Būk drąsoje eiti savo širdies keliu. Neleisk baimėms “ką pagalvos kiti” riboti Tavo kelionės šioje žemėje. Būk savimi.
Su meile ir šviesa,
Julija ir Martynas
P.S.
Šiuose kontaktuose yra ypatinga informacija, kurią gali pamatyti kiekvienas atviros sąmonės ir mylinčios širdies žmogus, skaitant tarp eilučių.
P.P.S.
Jeigu rezonuoja šis įrašas – pasidalink, kaip tai palietė tave. Galbūt įkvėpė veiksmui? O gal pajautei širdies impulsą.
Jeigu esi pasiruošęs ir atviros sąmonės, pasidalink šiuo įrašu su kitais, kad ši Šviesos žinutė sklistų toliau, plačiai ir gausiai.
