Svarbi informacija skaitytojui. Šis kontaktas buvo sudėtingesnis nei įprastai dėl neištyrinėto vibracinio dažnio būtybių ir susitikimo dalyvių kiekio. Todėl yra sudėtinga aiškiai perteikti skaitytojui kas perdavė informaciją. Šio susitikimo dalyviai: Civilizacijos atstovas, Vertėjas, Dvasiniai vedliai, Julija ir Martynas. To pasekoje, kad būtų lengviau skaityti, šis kontaktas yra perteikiamas kaip dialogas tarp Martyno ir Julijos. Tačiau turėkite omenyje, kad šio kontakto metu kartais Martyno ar Julijos žodžiai yra minėtų būtybių perduodamos žinutės ar užduodami vedantys klausimai anksčiau minėtų dalyvių.
Susitikimas truko apie vieną valandą ir prasidėjo 2025-12-20 18:18val. Šį kontaktą jau buvo bandoma užmegsti keletą savaičių, tačiau dėl Julijos itin didelio darbų kiekio ir būtybės vibracinio dažnio unikalumo, tai buvo sudėtinga padaryti. Ko pasekoje buvo patiriama daug galvos skausmų kasdienybėje. Veiksmas prasideda vakare, kai sąmoningai skyrėme laiko ištyrinėti šių galvos skausmų šaltinį ir staiga Julija pajuto būtybę erdvėje bandant užmegzti komunikaciją.
Jeigu kartais sakiniai pasirodys nerišlūs, turėkite omenyje, kad tokia struktūra buvo palikta sąmoningai, jog išsaugoti kontakto autentiškumą ir perteikti kuo tikslesnę informaciją. Vis dėl to, šioje komunikacijoje dalyvavo daug dalyvių ir prireikė neeilinių pastangų aiškiai girdėti tiek skirtingų vibracinių dažnių. Tam, kad būtų paprasčiau įsivaizduoti iš žmogiškos perspektyvos ką turime omenyje skirtingi vibraciniai dažniai, galite įsivaizduoti, kad bandote vienu metu kalbėti kinų kalba su varle, kuri supranta tik senovės sanskrito kalbą ir tuo pačiu metu klausytis indiškai kalbančios voverytės.
Pastaba: Ši dalis yra itin vaizdžiai atvaizduota. Silpnų nervų žmonės nerekomenduojame skaityti. Tai skirta tik pasiruošusiems matyti sudėtingas situacijas ir išeitis iš jų.
Jeigu dar neskaitėte kitų šio kontakto dalių, pradėkite nuo 1 dalies: https://upeta.lt/pasidalinimai/kontaktas-su-tamsos-civilizacija-aguru-1-dalis/
… Veiksmas tęsiasi toliau iš 2 dalies (nuoroda į 2dalį: https://upeta.lt/pasidalinimai/kontaktas-su-nezemiska-tamsos-civilizacija-aguru-2-dalis/ )…
M: Julija, neik su jais. Lik ten kur esi ir užsidėk šviesos apsaugą. (Pastaba: Šią akimirką pajutau, kad būtybė veda Juliją iš kontakto erdvės į kitą erdvę).
J: Jie nori kažką man parodyt.
M: Jie gali įjungti televizorių.
J: Traukia per tirštą rūką.
M: Kur esi?
J: Pilka. Aplink pilka. Nieko nematau.
M: Paprašyk savo dvasinių vedlių apsaugos.
J: Jie man rodo… Kaip darydavo eksperimentus.
M: Papasakok.
J: Didelis toks švirkštas su ilga adata, kaip kolba. Įkiša į tokį aparatą kaip metalas. Ten kur mačiau kapsules sapne… Čia ne visi aparatai. Jie kartais ne tik susprogdindavo, o įkišdavo ir spausdavo audinius, kaulus… Traiško visą kūną. Rėkia. Ten yra ir moterų ir vaikų. Šaukia.
O tada jie įkiša adatą į stuburą, apačioj, o kai kuriems iš nugaros į kaklą, į kanalą ir pradeda traukti kažkokį žalią skaidrų skystį. Kai kurių jis geltonas, toks gelsvas, bet pagrinde žalias. Jie kažką sumaišo ir jis tampa žydras arba violetinis.
Ai kaip skauda galvą… Spaudžia…
M: Sugrįžk. Julija sugrįžk. Sek mano balsa ir grįžk į savo fizinį kūną. (Pastaba: pajutau, kad buvo staiga pradėtas kažkoks neaiškus procesas apie kurį nieko nežinojome ir nebuvome informuoti).
J: Oi kaip skauda
M: Jie pasakė viską ką jiems reikia, jie viršijo savo laiką. Julija Sugrįžk.
Sugrįžk į savo fizinį kūną. Sugrįžk. Sugrįžk į savo fizinį kūną. Julija sugrįžk.
(Pastaba: Julija šiuo metu nustojo kvėpuoti)
Tau reikia grįžti. Kvėpuok. Kvėpuok. Julija Įkvėpk. Įkvėpk iškvėpk. (Pastaba: Julijos galvoje akivaizdžiai kilo spausdimas, visas veidas tapo raudonas).
Tu privalai įkvėpt, iškvėpt. Ar girdi? Įkvėpk, iškvėpk.
(Pastaba: Julija pagaliau įkvėpė (kvėpavimas buvo sustojęs apie 30sec)).
M: Tau reikia grįžti.
Kvėpuok.
Kvėpuok.
Kvėpuok.
Kvėpuok.
Kvėpuok.
Jie ryškiai viršijo įgaliojimus. Kontakto su jais daugiau nebus. (Pastaba: Šią akimirką mano protas priėjo skubotos išvados, kad buvo bandoma padaryti tuos pačiuos eksperimentus su Julija ir įsijungė saugojimo, globojimo instinktas).
Kas nutiko? Pasakyk kol šviežia. Žinau, kad sunku.
J: Traiškė man galvą (Pastaba: Julijos tonas buvo persmelktas skausmo)
M: Jie?
J: Taip.
M: Jie bandė tave pasilikt?
J: Ne, jie man bandė parodyti ką kiti patiria. Jie nenorėjo manęs nuskriaust.
M: Sudėtinga tuo patikėti.
J: Labai skaudėjo visą kūną. Kaulai traškėjo, audiniai sproginėjo. (Pastaba: Julijos balsas vis dar virpantis po šio patyrimo).
Labai nemalonu. Kodėl taip nutiko? Daugiau klausimų negu atsakymų.
M: Jie šikniai, kad Tave skriaudžia.
J: Jie man sakė, kad tik norėjo parodyt.
M: Nebesvarbu ką jie sakė.
J: Aš tik mačiau savo pajuodusį kūną. Jis buvo visas juodas, be gyvybės ženklų. Jie man taip atliko praeituose gyvenimuose, bet mano siela kažkaip sugebėjo sugrįžt, kažkaip išsilaisvint. Aš nepamenu kada man taip spaudė galvą. Man dabar migrena, bet ne taip stipriai skauda, bet ten man traiškė galvą. Ten buvo toks didelis švirkštas vat tokio dydžio ir tokia adata, stora, stora. (Pastaba: Julija gestais parodė apie pusė metro ilgio švirkšta ir milžiniško storio adatą). Aš net jaučiu kaip jie duria į kanalą ir pradeda traukt. Ahhh.
M: “Norėjo parodyt” yra viso labo pasiteisinimas. (Pastaba: pasakiau piktu tonu vis dar nepatenkintas jų veiksmais)
J: Tu nori pasakyt, kad jie mane būtų nuskriaudę?
M: Aš nežinau.
J: Man vedliai sakė, kad aš esu saugi, jog tai yra vienintelis būdas suprasti. Ir, kad tu mane ištraukei šiek tiek per anksti. Reikėjo duoti man dar 3 sekundes. Kai einam į tokias keliones mes turim pasitikėti, bet žinoma ir kontroliuoti, nes yra labai daug apsišaukėlių.
M: Aš dėl to ir nenorėjau, kad ten eitum, nes komunikacija yra vienas dalykas, bet aš pajutau, kad Tave traukia kažkur kitur.
J: Mane už rankos paėmė ir vedė per tokį tirštą rūką.
M: Bendraujant su tokia civilizacija aš nesijaučiau kaip bendraujant su šviesos civilizacija ir Tu nei kvietei vedlių, nei angelų, nieko. Ten buvo laukiniai vakarai. Kodėl aš turiu jais pasitikėti jeigu jie niekuo kitu nepasitiki tik Žmonija?
J: Nežinau.
M: Jeigu mes einam į tokias energijas, kur daro visokius eksperimentus – aš labai atsargiai žiūriu. Jeigu jie buvo tokioj civilizacijoj…
J: Man skauda visą kūną.
M: Na taip, nes turėjai tokį patyrimą. Aš dėl to ir pykstu ant jų.
J: Kojos sutraiškytos.
M: Tarsi Tau neužteko ir taip patyrimų, energetines struktūras dar traiškė…
J: Suspaudė į tokį presą.
M: Aš supratau, viso kūno presas.
J: Taip ir jį suko, suko, suko. Mano galva kaip agurkas buvo.
M: Eina šikt. Aš čia sėdžiu ir galvoju, o šviesos civilizacija gal komunikuos, pozityviai viskas vyks. Aha… (Pastaba: Vis dar išgyvenu išgasčio ir pykčio emociją po Julijos preso ir nekvėpavimo).
J: Kas čia buvo?
M: Čia buvo pagalbos šauksmas iš kritusios… Na nekritusios, bet iš tamsos civilizacijos, kuri nori pereiti į šviesą, bet jie ant tiek įsitraukę į tamsą, kad jie nepriima pagalbos iš nieko kito, tik iš Žemiečių. Todėl, nes jiems tai yra pažįstamos energijos. Visur kitur jiems baisu.
J: Nes jie bijo, kad juos sunaikins. Vedliai sakė
M: Na tai va.
J: Palauk, ką jie sake? Kas buvo sunaikintas? Kažkas buvo sunaikintas.
Kaip mane purto iš vidaus, kūną skaudą, galva susprogs atrodo. Aš tokio patyrimo dar nesu turėjus.
M: Jeigu jie buvo toki drąsūs padaryti šį patyrimą, tegul būna toki drąsūs subalansuot dabar visas energijas.
J: Man ašaros bėga, aš verkiau.
M: Nemačiau.
J: Man šlapia, va visur šlapia. Man nuo skausmo ašaros riedėjo. Martynai, ten tiek vaikučių, ten moterų tiek.
M: Julija, išjunk gailestį. Primaitinsi energetines struktūras, kurių nereikia maitinti. Išjunk gailestį.
J: Žinai kaip aš jaučiausi? Kaip koncentracijos stovykloje…
M: Taip, tik Julija, išjunk gailestį, nes per tai gali atsirasti įtrūkimai. Turėk atjautą, tai žiauru.
Iškratyk teisingai, viskas gerai (Pastaba: Julija pradėjo purtyti rankas, kojas, kad greičiau paleisti patirtas energijas).
J: Man reikia išpurtyti.
M: Viskas gerai, purtyk kiek Tau reikia.
J: Grįžau į kūną. Pilnai sugrįžau, grįžo kūno pojučiai.
M: Jie pyksta ant manęs. Kas nutiko?
J: Kažkas suvibravo. Per kūnus perėjo labai keista vibracija.
M: Pažėk ką paliko.
Žymą. Kokią žymą?
Kokiu tikslu? Kad atpažintų kiti.
Kodėl? Kas tie kiti? Jų civilizacija. Pažymėjo.
Ištrink žymą. Aš negaliu. Tu gali. Tu gali?
J: Aš kodą matau ***********
M: Barkodas?
J: Taip, kaip kodas.
M: Ant Tavo struktūros?
J: Dar ne, plaukioja. Kaip microchipas.
M: Bando prilipdint.
J: Radau čia. Va čia va.
M: Išimk. Sunaikink ir sudegink.
M: Antro nėra žemiau ant dešinės kojos?
J: Ne.
M: Sudeginai?
J: Taip.
M: Nebeliko kitų žymių?
J: Ne, aš skanuoju kūną. Ne.
Pameni man sakė vedliai, ar šviesos civilizacija, aš nebepamenu… Kad man nieko blogo negali nutikti, kad aš visada sugrįšiu į kūną, kad ir ką besutikčiau.
M: Aš to nepamenu.
J: Man eina prisiminimai, mano visas kūnas tirpsta.
M: Papasakok.
J: Gal aš Tau nepasakojau, bet man toks jausmas, kad mes tai išgyvenom jau. Man sakė, kad ką aš bepamatyčiau, ką aš bepatirčiau – aš sugrįšiu. Galbūt bus daroma įtaka ar kažkas, bet aš susitvarkysiu ir sugebėsiu susigrąžinti savo energiją. Bet yra kažkokia erdvė kur niekas negali padėti ir į ją pakliūna labai retai, bet jeigu į ją pakliūna iš jos neišeina.
M: Susigrąžink dabar visas savo dalelias iš šios komunikacijos. Sielos esensiją, kiekvieną dulkelę, kiekvieną energiją, kiekvieną lašą, kiekvieną smiltelę, kiekvieną dulkę – viską.
J: Vedliai sakė, kad ši patirtis gali kažkam labai aiškiai sudėlioti kažkokį asmeninį patyrimą ir padėti suvokti kažkokią labai svarbią tiesą ir suprasti kaip kartais yra veikiama. Gal aš dėl to taip ir priešinausi šitam kontaktui, nes jie jau čia beldėsi kokias 3 savaites ir man sukėlė tokius galvos skausmus.
M: Klausimas vedliams, koki ketinimai buvo šios civilizacijos Julijos atžvilgiu po žinutės perdavimo.
J: Ta prasme kai perdavė žinutę, ką norėjo padaryt?
M: Taip, žinutės perdavimas buvo aiškus. Jie nori informuot žmoniją, jie nori pokyčio, jie nori pagalbos ir t.t. bet po žinutės perdav…
J: Jie norėjo mane ištyrinėti, mano visas energetines struktūras pažinti ir suprasti kaip aš galiu paveikti žmones, ką aš galiu jiems duoti. Ant kiek aš esu svarbi įgalinti, pakeisti gyvenimus.
M: Ar jiems tai pavyko?
J: Neturiu atsakymo.
M: Kodėl buvo priskirtas barkodas? Čipas įdėtas? Sekti? Kaip GPS‘as? Toliau tirti energetinę struktūrą?
J: Pagal tai mane atrasti, nes mano energija ant tiek greitai kinta, kad jie ne pagal kūną atpažįsta, o pagal ištyrimą iki tol.
M: Pagal vibracinį dažnį?
J: Jie mato. Vibracinis dažnis kinta, bet jie mato ką jie pvz yra ištyrę nuo pradžių iki tada. Tai yra tarsi užkoduota ten, pasiekiama informacija. Nes kai žmogus daro pvz kvantinį šuolį vibraciškai, energetiškai ir jie neturi priešistorės iki tol, jie niekaip negali susieti to ir jiems tada ta struktūra, ji yra tarsi svetima, nepažįstama.
M: Kokiu tikslu norėjo dėti mikročipą?
J: Tam, kad galėtų atpažinti. Jie norėjo patyrinėti. Kažkodėl tai jiems buvo labai svarbu.
M: Nu nieko sau, be leidimo čipuot.
J: Jie norėjo lašelio kažko.
M: Štai ir civilacija, prašo pagalbos, o kiša čipus.
J: Jie norėjo lašelio mano sielos.
M: Na va. Apie tai aš kalbu
J: Jie švirkštą buvo paruošę.
M: Bet grįžai laiku?
J: Taip.
M: Tai kodėl vedliai sakė reikėjo 3 sekundes pabūt?
J: Gal man reikėjo tokio patyrimo, gal aš būčiau susigrąžinus tai.
M: Gal gali paaiškinti vedliai?
J: Dabar ne – sakė.
Aš nesuprantu.
M: Aš irgi ne.
J: Atėjo žinutė. Su manim jau taip darė ir per tai man būtų aktyvavesi kažkoki prisiminimai, kas padėtų man atgauti mano užstrigusį sielos fragmentą. Ten yra mano sielos fragmentas. Jie man norėjo jį grąžinti. Jie norėjo man atiduoti ir tai buvo vienintelis būdas. Jie nenorėjo manęs nuskriausti.
M: Kodėl neinformavo tada iš anksto?
J: Jie negalėjo informuoti iš anksto. Jie negali informuoti iš anksto. Jie taip tikrina kiek mes esam pasiruošę. Ir jeigu besąlygiškai žmogus pasitiki, tada ir jie gali pasitikėti besąlygiškai. Jie vedėsi būtent tenai.
Vedliai: Ne viskas kas dedasi tamsa yra ištiesų tamsa ir ne viskas kas dedasi šviesa yra ištiesų šviesa.
J: Ir vedliai pasakė…
M: Atleisk man Julija.
J: Vedliai pasakė, kad dabar tu pasielgei teisingai. Taip kaip jautei, Tu mane lydėjai ir, kad mes turim pasitkėti viens kitu. Ir tai yra normalu, nes aš būčiau darius tą patį. Man jausmas buvo, kad mane sutraiškys ir aš vos neuždusau. Aš pamiršau kvėpuot.
Martynai, Tu neturi už ką prašyti atleidimo. Man vedliai sakė, kad tai yra patyrimas tai yra patirtis. Dar niekas nebuvo taip toli nuėjęs.
M: Ta prasme niekas? Apie ką Tu kalbi? Daug būtybių prieš mus nuėjo šimtą kartų toliau.
J: Tu nesupratai. Jau aš nesu pirma, kurios pagalbos jie prašo, bet niekam nepavyko taip toli nueiti. 3 sekundės. Reikėjo tik 3 sekundžių. Pažiūrėk kiek laiko truko komunikacija.
Man vedliai sakė, kad aš per sapną galėsiu pasijungti ir išeiti iš kūno, ir susigrąžinti savo fragmentą, nes man ši energija yra pažįstama. Tiesiog jos neblokuoti. Ten yra mano sielos fragmentas.
M: Ši civilizacija dabar Žemei daro įtaką. ?
J: Čia klausimas?
M: Faktas ir klausimas, bet viskas gerai. Aš žinau atsakymą.
J: Taip.
M: Ar yra daugiau tamsos civilizacijų? Dar viena yra, juk jie turi sąjungininkų. Bet apart jų daugiau yra?
J: Taip, jų yra daug daugiau negu mums atrodo.
M: O yra tiek pat šviesos civilizacijų kaip atsvarumo taškas?
J: Taip, bet yra civilizacijų, kurios keičia savo…
M: Susilygiavimą.
J: Pereina…
M: Iš šviesos į tamsą ir iš tamsos į šviesą.
J: Taip, teisingai.
M: Ar yra tos, kurios pastoviai, stabiliai šviesoje?
J: Taip.
M: Mėlynieji drugeliai vieni iš jų?
J: Taip.
M: Kaip galima užmegzti kontaktą su kitomis tik šviesos civilizacijomis?
J: Būti atviros sąmonės.
M: Ir jie patys mus susiras?
J: Taip. Tai buvo misijos dalis. Kažkokios misijos dalis, tai kas dabar vyko.
M: Sielos?
J: Daugiau. Ne vienos sielos.
M: Žmonijos kolentyvinės sąmonės misijos dalis?
J: Galima ir taip pavadinti. Aš pavargau.
M: Skauda galvą?
J: Trūkčioja, pulsuoja, jau nėra tokio stipraus skausmo, bet taip.
M: Aš nesupratu kaip jie… Jeigu jie pasiruošė švirkšą pasiimt sielos dalelę, bet grąžina kitą dalelę?
J: Jie pasiėmė švirkštą, kad išsiurbti sielos dalelę ir per tai aktyvuotūsi atsiminimai, kas su manimi buvo daroma, ir kad yra užstrigęs mano sielos fragmentas. Jie sujungtų tą mano dabarties sielos esensiją su mano sielos fragmentu. Tai susilietų ir jie man tai grąžintų. Kaip išgrynintą esensiją, tai kas teisėtai priklauso man. Jie tarsi įpūstų daugiau gyvasties į mano sielą.
M: Ir tas kodas, kad ta dalelė atpažintų, kur esi dabar?
J: Taip, būtent, kad ji sugrįžtų. Tas kodas buvo čipas ne jiems sekti, o sekti mano sielos fragmentui ir sielos esensijai, kad sugrįžti būtent per tą kodą, per tą skaičių seką.
M: Tu tą kodą žinai.
J: Taip, bet aš jo neprisimenu.
M: Viskas gerai.
J: Man liepė dabar užrašyt ant popieriuko ir padėt po pagalve, kai eisiu miegot.
M: Gerai, padarysim iškarto po šios komunikacijos.
J: Labai keistas patyrimas. Kaip viskas keičiasi ir kaip protas dabar susprogo. Prasidėjo toks pyktis, kokia neteisybė, kas čia su manim vyksta, ką čia manim daro.
M: Teisybė, neteisybė yra proto žaidimas. Tai yra skirtymas. Tai yra užėmimas Kūrėjo pozicijos.
J: Aš tą suprantu.
M: Vienintelė akimirka, kuri egzistavo, egzistuoja ir egzistuos yra dabar. Egzistuoja tik dabar. Ne ta akimirka praeityje, bet dabar. Ne ta amirka prieš pusė sekundės. Dabar. Tik šita akimirka egzistuoja. Dabar yra neišvengiamas momentas.
Ar gali dabar ką nors pakeisti? Ne.
Už vienos sekundės gali būti trilijonai pasirinkimų ir galimybių, bet dabar, ši akimerka yra neišvengiama.
J: Kaip pavyzdžiui man reikia atsikelti. Kiek laiko praėjo?
M: Apie valanda.
J: Oho
Kontakto pabaiga.
Mielas skaitytojau, šis kontaktas yra puikus pavyzdys kaip nereikia spręsti apie knygą iš jos viršelio. Tačiau reikia išlikti savo ašyje ir rinktis pasirinkimus pagal savo pajautimą, širdies balsą. Jeigu šiuo metu patiri stiprias emocijas, rekomenduoju sugrįžti prie šio kontakto už kelių dienų, kad būtų laiko apmąstyti tai ką išgirdai ir emocijoms nurimti. Tuomet galbūt pamatysi šio kontakto tikrąją vertę ir svarbą.
Sąmoningai pasirinkome palikti jautrias, asmenines, žmogiškas dalis, kad tai galėtų būti kitiems padrąsinimas ir įgalinimas priimti save tokius kokie esate bei išlaikyti kontakto perdavimo autentiškumą, tikrumą.
Kaip visuomet čia yra žinutės tarp eilučių skirtos visiems atviros sąmonės žmonėms.
