Kaip ir daugelis kitų, šis kontaktas su Šviesos Civilizacija įvyko netikėtai. Vieną šaltą žiemos vakarą. Julija kurį laiką jautė galvos skausmą, jau pereidinėjo į migreninį skausmą. Mes tuo metu darėme įvairias praktikas ir šalinome skausmo židinį, intensyviai dirbome energetiškai. Vos pašalinus giliausias skausmo priežastis ir pradėjus atsipalaiduoti staiga, akimirksniu sulaukėme pasisveikinimo iš Mėlynųjų drugelių pasiuntinio.

Mums tai jau buvo pažįstamos energijos ir apsidžiaugėme Jiems vėl užmezgus kontaktą.

Priminimas: Kontakto metu kalbėti fiziškai reikalauja daug pastangų, nes visa komunikacija vyksta telepatiškai. Todėl kartais kalba gali pasirodyti ne tokia rišli kaip įprastai. Komunikacija aprašyta tokiu būdu sąmoningai, neatliekant didelių korekcijų, kad išlaikyti autentiškumą ir perduotos žinutės, patyrimo tikrumą.

Pirma dalis skirta perduoti Žmonijai žinutę apie vykstančius pokyčius. Antroji dalis skirta pasidalinti asmeniniu patyrimu iš sielos perspektyvos, kad būtų galima suvokti nefizinius sluoksnius ir kaip patyrimas ten gali skirtis nuo žemiško, fizinio patyrimo.

Jeigu tai yra pirmas įrašas, kurį skaitote apie komunikaciją su Šviesos Civilizacija, rekomenduoju pirma perskaityti įrašus nuo pirmo kontakto. Juose yra daug bendrinės, kiekvienos sielos augimui naudingos informacijos bei konteksto. Pirmus įrašus galite rasti Facebook puslapyje arba tinklalapyje Upeta.lt

Komunikacijoje dalyvauja Julija (J:), Martynas (M:), Mėlynųjų drugelių pasiuntinys Aeros (Mėlynasis drugelis:)

Kontakto pradžia:

J: Jie atėjo, mėlynieji drugeliai. Čia Jis, pasiuntinys. Neprisimenu jo vardo.

M: Paprašyk, gal primins.

Mėlynasis drugelis: Tu turi pati prisiminti

*J ir M juokiasi*

*Mėlynasis drugelis šypsosi*

J: Oi kaip gražu (Julijos įspūdis į energetinę erdvę)

Mėlynasis drugelis: Mes iš dalies sukėlėme Tau galvos skausmą, nes norėjome komunikuoti jau prieš kelias dienas. Norėjome perduoti žinutę apie Kovo mėnesį vyksiančius pokyčius. (Pastaba: galvos skausmas nebuvo keliamas, o tai buvo pasėkmė nesusilygiavimo su jų vibraciniu dažniu)

Dabar vyko labai svarbus žemės vibracijos pokytis ir daugumai žmonių tai sukėlė fizinius negalavimus. Baimės paaštrėjo, skausmai kūne, galvos srityje. Tam, kad greičiau vibraciškai susilygiuotų.

Šuolis įvyko. Laiko nebeliko. Viskas vyksta.

J: Jis dar kalba apie kažkokius blyksnius, kaip prabudimai, kaip kosminiai, energetiniai fejerverkai.

Mėlynasis drugelis: Dabar yra labai lemtingas laikas. Niekada nebus taip kaip buvo. Vyksta labai lemtingi pokyčiai, kurie bus, kaip Jūs žemėje matuojate laiką, 160metų į priekį. Šie du metai, šie ir sekantys yra labai lemtingi.

Jie yra perėjimo metai. Niekada nebebus taip kaip buvo. Fiziniai kūnai miršta tų žmonių, kurie neatlaiko vibracijos.

Portalai atsidarę. Tie portalai siurba į žmones į kitus erdvėlaikius, į kitas realybes. Vyksta peršokimas, susilygiavimas. Sunkiausia yra tiems, kurie yra ant ribos. Juos norima gelbėti, juos traukia portalai, bet jiems sunkiausia yra prisiderinti prie to vibracinio dažnio.

Žmonėms reikia daugiau miego ir poilsio, kad galėtų integruoti visas šitas energijas. Todėl kai kurių kūnai neatlaiko ir fiziškai jaučia įvairiausius skausmus. Tas patyrimas labai nemalonus, bet jis yra būtinas.

J: Kaip gražu (Pastaba: Julija toliau tyrinėja komunikacijos erdvę)

M: Ko nori jų paklausti?

J: Ten labai gražu. Kosminis lietus. Aš stoviu ir maudausi kosminiame lietuje. Todėl man buvo taip šalta prieš tai.

M: Ar ten yra Akadona? (Pastaba: Siela iš praeitų kontaktų)

J: Nematau. Ten tiek daug būtybių, bet aš matau kosminį lietų iš dangaus.

M: O kodėl tos būtybės ten?

J: Atėjo pasveiknti su nauju perėjimu. Kažkoks perėjimas įvyko.

M: Perėjimu į kur?

J: Į kitą realybę.

M: Vėl?

J: Viskas keičiasi daug greičiau. Yra sluoksniai. Tai nėra vienkartinis patyrimas. Mes dabar einam per sluoksnius, kaip per tirštą rūką. O dabar aš perėjau rūką.

Oiii aaa. Šiurpas per visą kūna nuėjo. Mane maudo po kosminiu lietumi. Mane maudo.

*Su didele šypsena* Tai yra tokios kaip dalelės, kaip dulkės. Tokie kristaliukai, maži, šviečiantys. Žalia tokia spalva, žydra, rožinė, violetinė, gelsva. Kaip gražu. Jos tokios smulkios, bet ne kaip lašai, o kaip maži kvadračiukai, kristaliniai. Kaip druskos kristalai, tokie mažiukai ir spalvoti. Aaa Kaip gražu.

Stoviu ir atrodo, kad esu visa šlapia, kaip po dušo, bet aš suprantu, kad aš nesušlapusi. Nors ir plaukai atrodo šlapi, bet kūnas labai keistai sugeria tą energiją. Tai yra energija. Ah, tai yra kosminis energetinis dušas. Jie mane plauna.

Dabar matau, kad esu visiškai nuoga ir aš tarsi ore, tokioje erdvėje kaip nakties dangus ir aplink tarsi daug žvaigždių. Jos ir apačioje, ir virš manęs, ir šonuose. Ir tas kosminis lietus atrodo grynina net sielą. Taip gera. Norisi čia būti. Atrodo kiekviena ląstelė sugeria tuos kvadračiukus, tokius kosminius. Kaip dovana mano kūnui.

Ahh Man tai padeda prisiminti. Tas kosminis dušas, lietus mane apvalo. Nebėra miglos ir rūko ant galvos. Atrodo viskas aiškėja ir skaidrėja. Matau mūsų portalą. Man ten rodo kažką. Kaip gražu.

Sako šešta čakra, trečia akis. Kažką aktyvuoti.

M: Ką aktyvuoti?

J: Intuicija dar labiau sustiprinti. Pasitikėti pirminiu impulsu. Aš jau tam kelyje. Aš jau tam kelyje.

Manęs atėjo pasveikinti. Tai ne tik mano fizinis gimtadienis. Tai kažkoks perėjimas ir man jis įvyks per 3 dienas. Per 3 dienas., Iki 29d., Kažkoks perėjimas.

Mėlynasis drugelis: Dabar daugiau prisiminsi. Jau pasirinkai prisiminti. Viską prisiminti.

J: Vėl šaltis, ledas. Aš tokiam stoviu… Kaip kosminis takas. Jis labai apšviestas, o šonuose, jeigu pradedu dairytis, matau ledo sienas ir ten užšalusius žmones. Tik man nėra baisu kaip pirmą kartą, bet jaučiu šaltį. Aš kaip tokioj šviesos autostradoje ir ta autostrada beribė. O šonuose ledo sienos.  

Aš net neinu, o tarsi pastatau koją ir kaip koks žaidimas viskas keičiasi. Aš pastatau koją ir kaip koks kosminis bėgimo kilimėlis atsiranda. Man užtenka tik pakelt koją ir jis tarsi pračiuožia. Vienas žingsnis kaip koks 100m. Šiu šiu šiu šiu šiu (Julija perteikia milžinišką judėjimo greitį). Viskas šiu šiu šiu, skrieja. Mano vidus labai ramus. Man nekelia tiek jausmų kaip pirmą kartą, tik jaučiu tą šaltį.

Čia kažkoks perėjimas. Aš dabar tam koridoriuje. Einu per portalą tokį. Šiu Šiu Šiu Šiu……

Kaip kokia naktinė diskoteka. Šiu Šiu šiu… Visos grindys šviečia ir viršus. Viršuj šviesiau. Kažkokia šviesa.

Matau kažkokie skraidantys laivai virš manęs. Tokie milžiniški. Kažkur jie skrenda. Aš einu pirmyn, o jie į priešingą pusę, tarsi atgal, o aš į priekį per portalą. Mano kažkoks tikslas. Jie kažkur keliauja tie laivai, skraidantys objektai, tokie dideli, milžiniški, pailgi. Aš einu į priekį, ten šviesėja, daugiau šviesos, bet kelias ilgas.

Aš viena. Nematau kitų. Tokiam kaip tunelyje keliauju.

Pakilau į viršų. Matau, kad tų tunelių daugiau ir ten daugiau tokių kaip aš, ir jie visi keliauja į priekį. Kiekvienas po savo tokį tunelį turi. Man nepažįstamos sielos. Jos keliauja.

Dabar koncentruojuosi į savo kelionę. Keistai jaučiuosi toje erdvėje. Tarsi būčiau be svorio, tarsi neturėčiau kūno. Ahh vėl atėjo Mėlynasis Drugelis, tas ilgas toks ir aš einu, o jis tarsi stovi rankas sudėjęs priekyje. Aš bandau pereiti per Jį, bet kad ir kokį didelį žingsnį dėčiau Jisai vistiek stovi priekyje be pastangų ir žiūri į mane.

Mėlynasis drugelis: Ar Tau tai patinka?

J: Aš net nežinau ar man tai patinka. Aš nežinau kas čia.

Mėlynasis drugelis: Tai greičiausias būdas nukeliauti link tikslo ir neišardyti Tavo organizme neuronų, dalelių. Kitas būdas būtų per greitas ir būtų neįmanoma išvengti fizinio kūno sprogimo.

J: Aš einu spračiu žingsniu, viskas labai greitai keičiasi, bet aš nejaučiu jokio nuovargio. Toks lengvumas. Aš dar nesuprantu kur aš einu, bet aš dabar matau galutinį kelionės tikslą. Ten yra toks didelis šviesos srautas, kaip šaltinis, kaip didelė sfera. Ir kažkaip visi tenai sueina galiausiai, į šaltinį sugrįžta.

Tam kad dar labiau susitransformuoti, išsiplauti, išsikristalizuoti ir išsivalyti.   

*ilga pauzė*

M: Kas vyksta?

J: Aš einu tuo tuneliu toliau. Viskas atrodo vienoda, bet jausmas keičiasi. Kiekvienas žingsnis mane priartina prie tokios malonios būsenos viduje. Tarsi aš taip senai laukiau. Labai malonus jausmas, kuriame nėra jokių minčių. Tiesiog išsiplėtimo jausmas. Aš jame atrodo ištirpstu ir tuo pačiu susijungiu su ta erdve.

Ir iš žmogiškos perspektyvos atrodo, kad nustoju judėti, bet iš energetinės pusės aš judu taip greitai kaip niekada iki šiol.

Minties galia. Aš galiu judėti minties galia.

Mėlynasis drugelis: Mėgaukis, tai Tavo dovana.

*Labai ilga pauzė*

J: Matau ženklą kažkokį. Jis ant skydo. Rudas skydas.

Kažkas stebi mano kelionę. Kažkoks vyras.

*ilga pauzė*

M: Jis tik stebi?

J: Taip.

Mėlynasis drugelis: Tu negali dabar eiti toliau

J: Skydas apsisuko ir užtvėrė kelią dabar.

M: Iš kur tas skydas?

J: Aš jį prieš tai mačiau. Kaip riterių skydas.

Mėlynasis drugelis: Tu nepasiruošusi šiandien tęsti. Tavo kūnas nepasiruošęs.

J: Skauda kūną. Ouch.

M: Kada galėsi toliau eiti?

J: Per 3dienas sakė galėsiu praeiti.

Mėlynasis drugelis: Dabar jau gana. Iki šios atkarpos ir taip jau labai toli nuėjai.

J: Kas tas vyras? Nematau nei veido, nieko. Aš tik žinau, kad jis stebi. Aš jį matau. Jis tarsi nenori būti identifikuojamas.

Kas jis? (Julija kreipiasi į Mėlynąjį drugelį)

Mėlynasis drugelis: Sužinosi vėliau. Dabar dar ne laikas. Dar ne dabar.

J: Vėl ne laikas.

Mane gražino atgal.

M: Jie išėjo?

J: Taip, sake jau gana šiandien.

Skausmas liko kūne. Ouch.

J: Sakė tau padėkoti.

M: Už ką?

J: Už tai, kad padėjai man atsipalaiduoti ir per tai jie galėjo užmegzti kontaktą. Jie Tau dėkingi už tai.

Tu kai pradėjai masažuot galvą. Man “fejerverkai” prasidėjo.

M: Kaip Tavo galva?

J: Daug geriau. Daug geriau.

Kaip netikėtai.

Mano rankos sušilo, bet dabar vėl šaltis grįžta į kūną. Keistas jausmas. Vėl tas sienas matau, prisimenu. Tokios kaip tuneliai ir tokios sienos, bet man tokia ramybė buvo einant tuo tuneliu.

Man nebuvo baisu, kad ten tie žmonės užšaldyti, bet iš viršaus, kai aš pakilau… Tokie ploni tuneliai ploni ir visi eina tokiu žingsniu kaip žaidime. Apačioje takas toks šviečiantis. Šiu Šiu Šiu Šiu. Ir matau kiek daug jų ir man rodo kaip kiekvienas savo tuneliu šiu šiu šiu šiu.

M: Jie nesakė koks tikslas?

J: Ne. Aš supratau, kad tai yra perėjimas kažkoks. Bet taip keista. Taisyklingas tas ledas. Tarsi jis būtų taip ir užšalęs. Sienos lygios lygios lygios. Ir maždaug tokio pločio (Julija rodo apie 1-1.5m atstumą), galbūt didesnis tas tunelis, bet pilnai užtenka. Tu gali stebėti šonus, matyti ir viskas taip greitai. Vienas žingsnis ir šiuu koks 100m. Taip viskas šiu šiu šiu. Labai daug šviesų.

O tas dušas pradžioj.. Kosminis ir tada iškart į tunelį. Toks labai keistas patyrimas.

Ir kaip pamiršau jo vardą… O jis šypsojosi ir nepsakė. Sakė, kad prisimint turiu.

Aš dabar prisimenu! Aeros! Prisiminiau! Galvojau koks vardas.

M: Aeros čia buvo ar Azahelis?

J: Aeros. Jis su manim komunikavo. Bet kaip Jis ir sakė, kad tas vardas nieko nereiškia. Jis tik proto nusiraminimui. Bet aš jį iškart atpažinau. Ir tai yra tas vardas, kuriuo jis prisistatė, bet tai nėra jo tikrasis vardas.

*Kontakto pabaiga*

Jeigu palietė šis įrašas, pasidalink šia žinute ir su tau artimais žmonėmis. Taip irgi deklaruoji Visatai kokią realybę, kokį gyvenimą renkiesi. Būk drąsoje eiti savo širdies keliu. Neleisk baimėms “ką pagalvos kiti” riboti Tavo kelionės šioje žemėje. Būk savimi.

Su meile ir šviesa,
Julija ir Martynas

P.S.

Šiuose kontaktuose yra ypatinga informacija, kurią gali pamatyti kiekvienas atviros sąmonės ir mylinčios širdies žmogus, skaitant tarp eilučių.

P.P.S.

Jeigu rezonuoja šis įrašas – pasidalink, kaip tai palietė tave. Galbūt įkvėpė veiksmui? O gal pajautei širdies impulsą.
Jeigu esi pasiruošęs ir atviros sąmonės, pasidalink šiuo įrašu su kitais, kad ši Šviesos žinutė sklistų toliau, plačiai ir gausiai.