Atradimai ir patyrimai Balyje. Pirmasis retritas

Baigėsi asmeninis retritas Balyje.

Iš tikrųjų niekada nesitikėjome, kad pasirinksime tokį patyrimą – vesti asmeninį retritą vienam žmogui. Tačiau tai virto į neįkainojamą, nuostabių akimirkų, pamokų ir suvokimų kupiną laiką praleistą kartu.

Keliavome Balio saloje. Matėme ryžių laukus, daugybę krioklių, šventyklų, buvome dvejose vietinių gyventojų ceremonijose, stebėjome vietinius šokius, tradicijas, kultūrą. Matėme begalę įvairių gyvūnų, nuo spalvotų papūgų, pitonų, karališkų povų, driežų, žuvų iki mažo šuns dydžio šikšnosparnių ir dar daugiau. Tačiau, kad ir kiek nuostabių motinos žemės ar žmonių kūrinių bematytume, kad ir kiek krioklių aplankytume, visa tai nė su žiburiu neprilygsta vidinių transformacijų gyliui ir tam stebuklingam akių žerėjimui, kai giliai širdyje žinai, jog šią akimirką prieš tave esantis žmogus yra visiškoje pilnatvėje.

Būtent apie tai ir buvo šis retritas. Kaip nejučiom, pokalbis po pokalbio, žingsnis po žingsnio ėjome drauge link dalyvės vidinio atsivėrimo tyrinėdami jai dar nepažįstamą kraštą. Visi ieško „kelio namo“, bet tikrieji namai nėra kažkokia geografinė vieta. Tai yra erdvė kiekvieno širdyje. Tai yra būsena, kai būnate visiškai pažeidžiami, bet tuo pačiu metu nepaliečiami ir saugomi meilės skydo. Kiekvienas tai galime patirti, tačiau žmonės būna taip įpratę prie skausmo, ar proto žaidimų, kad tik pradėjus patirti malonias būsenas iš karto įsitempia tarsi laukdami „kol gyvenimas trenks su lazda per kuprą“.

Buvo labai šilta pirmomis dienomis matyti dalyvės nuoširdų pasimetimą ir tuo pačiu metu tyrinėjimą kiekvienos Balio detalės. Nuo architektūros, kultūros, gyvūnų iki augalų mažų lapelių. Buvo nuostabu stebėti jos atsivėrimą galimybei, kad gali patirti ir išlikti ilgą laiką aukštose vibracijose, maloniose būsenose. Mūsų širdis pripildė dalyvės nuoširdus dėkingumas už praleistą laiką kartu, už gautas patirtis, suvokimus ir visa tai ką patyrė. Visa tai prasiveržė iš jos vidaus ir tai buvo akivaizdu iš dėkingumo kupinų ašarų jos akyse. Jai nereikėjo nieko sakyti ir taip buvo aišku ką ji sako.

Galiausiai išlydėjome ją atgal į Lietuvą. Pasidalinome technikomis ir praktikomis, kurias naudojant galės sau priminti kokio iš tikrųjų nori sau gyvenimo, kaip grįžti į tikruosius širdies namus ir kaip išlikti ramybėje, kai „už lango audra“.

Dėkojame Tau, Mieloji, už praleistą laiką kartu ir bendryste. Tai yra neįkainojama. Linkime eiti per gyvenimą su meilės kupina širdimi, ramiu protu ir gyvybingu kūnu. Švytėk ir švęsk gyvenimą!

 

Su meile,
Upeta komanda

 

P.S. Jeigu norite sužinoti daugiau apie mūsų būsimus retritus, ceremonijas, stovyklas ir renginius apsilankykite „Stovyklos ir renginiai” .